Raminta

Dar šiandien su siaubu pamenu 2012 metų vasaros pabaiga, atšventėme sūnaus 2 metų gimtadienį, buvome pas uošvius kaime, o ten augo didžiulė didžiulė trešnė, na ka daugiau gali veikti miesto vaikas – ogi įlipti į medį ir pasmaguriauti :) tada viskas ir prasidėjo, viduriavimas.

Viduriavau savaitę, antrą jau kreipiausi į savo gydytoją Kasinavičienę (nežinau, kur šiuo metu dirba), ji mane iškart išsiuntė į Vilniaus žvėryno infekcinę ligoninę, ten paėmė mėginį pasėliui, po dienos paskambino, kad reik pagert gerųjų bakterijų ir viskas turėtų susinormalizuoti…. Suvartojau visą buteliuką, kuri rekomendavo maloni vaistininkė ir ką… nieko… Vėl grįžau pas savo gydytoją, kad nieko nesigavo, išrašė antibiotikų, jau nepamenu kokių, taip per mėnesį tualete palikau virš 10 kg svorio, negalėjau net pagalvoti apie maistą, visas išvykas planavau nuo wc iki wc. Sugėrus antibiotikus – jokio rezultato, gal tiek, kad tirštesnės išmatos buvo, tad grįžau pas gydytoją, ji mane išsiuntė į Antakalnio klinikas atlikti kolonoskopini tyrima… (juokas pro ašaras) nuvykus numatytą dieną pas numatytą gydytoją atlikti proceduros, jis man pasake, kad procedura labai nemaloni, kad neatlikti jos bereikalingai, vėl išrašė krūvą vaistų nuo kurių man aišku nė kiek negeriau, viduriuoji toliau…. Grįžus pas gydytoją, toji pasiunta, paskambina į Antakalnį, parėkia, apsiramina ir įtaria opini kolitą, tada išsiuncia į Vilniaus Santaras, chirurgijos skyrių su mintimi, kad gal klysta ir jie nieko neradę perkels i gastroentrologino skyriu, bet…. Ten apžiūrėję mane išsiuncia namo, nes mat iš jų pusės su manim nieko nėra…. Taip beslampinėjant pas gydytojus praėjo pusę suknistų metų pačių baisiausių mano gyvenime…. Buvau pikta, viskas erzino, dėl menkiausio prisilietimo prie manęs galėjau perkąsti gerklę, norėjos įlįst kur į kamputį ir ten sėdėt, kol neištvėręs vyras pirmą kartą gyvenime ant manęs pakėlė balsą ir aš lyg atsipeikėjau, nuėjau i Antakalnio klinikas, kad patekt į kolonoskopijos procedūrą, matyt, su registratore nesusišnekėjau, bet dideliausias ačiū jai, aš patekau pas labai šaunią gydytoją, kuri mane apžiūrėjusi, surašė lapą ir liepė važiuoti į Kauno g. esančią ligoninę, susirasti daktarus ir pasipasakoti kas yra, taip prieš pat Kalėdas patekau į ligoninę, ten nustate Krono ligą, docentas Irnius per eilinį apsilankimą rekomendavo man gydytoją gastrenterologę G. Denapienę, nuo to laiko vartoju meselazina ir aziotripina :) gyvenu pilnavertį gyvenimą :) Karts nuo karto pasirodau Santarose, atlieku būtinus tyrimus ir tiek :) baisiausia tik pati pradžia :)

Atgal į įstorijų sąrašą