Ramunė

Būdama 27 metų susirgau opiniu kolitu. Tuomet gyvenau Londone. Kai viduriuojant pamačiau kraują, kreipiausi į šeimos gydytoją. Netekau kelių kilogramų svorio. Ten nepadarė net kraujo tyrimo ir diagnozavo hemorojų. Išrašė gydytojas itin populiarųjį paracetamolį. Savijauta tik prastėjo, po 2 mėn. nusprendžiau pabandyti sveikatą pasitikrinti Lietuvoje.

Esu iš Kauno, tad kreipiausi į Kauno klinikų specialistus, iškart padarė kraujo tyrimus, kurių atsakymus gavau po kelių minučių (o Anglijoje reiktų laukti apie mėnesį). Daug tyrimų darė, ilgai ligos nesurado. Bet galiausiai atlikus kolonoskopiją rado žarnyne žaizdų. Nukreipė pas prof. G. Kiudelį. Man paskyrė Asacol 3200mg ir klizmučių ir aišku speciali dieta. Suteikė informacijos apie ligą, apie Draugiją. Paguodė kad Anglijoje gerai prižiūrimi šios ligos pacientai, ir vaistai ten nemokami.

Kas be ko, gryžau šokiruota, kad liga nepagydoma. Sunku buvo atsirinkti produktus, nes beveik visko negalima valgyti. O apetitu niekada nesiskundžiau.

Pasibaigė Lietuvoje paskirti vaistai. Tuomet Londone šeimos gydytojas išrašė per pus mažiau 1600mg, nes pagal jų normas daugiau jauniems žmonėms neleidžiama vartoti.

Savijautai pagerėjus iškeliavau atostogų į Turkiją savaitei laiko. Nerimauti nebuvo dėl ko, nes jei kartais pablogės, wc yra beveik visur. Pirmas kelias dienas lyg ir viskas tvarkoj buvo, vengiau ilgų kelionių, bet maistas pasitaikė aštrokas, ir nuo karščio išsekdavau, nors buvo apie 27laipsnius.

Labai pablogėjo, dar svoris nukrito. Neturėjau jėgų net stovėti. Po kelionės gryžau į Lietuvą. Pof. G. Kiudelis pamatęs mano būklę paguldė į Kauno Klinikų gastroenterologijos skyrių. Buvo kalio trūkumas, viduriavimų jau net negalėdavau suskaičiuoti, nes po kelias valandas praleisdavau wc. Perspėjo kad jei situacija nepagerės tai teks operuoti. Bet dėka profesionalaus ir nuoširdaus gydytojų darbo, operacijos išvengiau. Tris savaites teko nevalgyt, nevartojau skysčių. Vien tik lašelines statė.

Po ligoninės paskyrė sanatoriją 10d. Ir kas be ko – dieta. Teko vartoti asacol 3200mg ir prednizoloną, kuris man sukeldavo pastovų galvos skausmą ir nemigą, patino visas kūnas . Lankiau sanatorijoje miego terapijas. Pagelbėjo. Bet neilgam…

Dar labai įstrigo, kad tokia jauna, o guliu su pensijinio amžiaus žmonėmis, ir dar man pasiūlė invalidumo grupę skirti. Ir gailėjaus pati savęs, ir gėda buvo kažkam prasitarti.

Likau gyventi Lietuvoje. Praėjus keliems mėnesiams prednizoloną baigiau vartoti. Po truputį sugrįžo gera savijauta ir emociškai ir fiziškai.

Po pusmečio padaryta kolosnoskopija, jokių žaizdų nebuvo. Sumažinta asacol iki 1600mg.

Sportavau 3 kartus per savaitę.

Nuo ligos pradžios, metus laiko laikiausi dietos. Bet pamačius gerus rezultatus, „paleidau vadeles”. Pradėjau valgyti beveik viską. Per 3 metus kelis kart pablogėjo, kartą užteko padidint asacol iki 4800mg, o sekantį nepavyko. Teko vėl prednizoloną vartot, pašalinis poveikis buvo kaip ir pastarąjį kartą :galvos skausmas, nemiga, patinimas ir t. t.

Po metų su vyru nusprendėm susilaukti vaikelio. Palaukiau kol organizmas galutinai atsistatys po hormoninių vaistų. Prof. G. Kiudelis paguodė, kad buvę tokių atvejų, kai po gimdymo – ligos kaip nebūta! Bet mano atveju teko gert asacol 1600mg ir nėštumo metu, nes pradėjau viduriuoti, nors ir kraujo nebuvo. Gydytojai teigė, kad vaisiui nekenkia.

Pagimdžiau sveiką vaikelį. Kelis metus dar vartojau asacol nes buvo paūmėjimų, bet užtekdavo asacol dozę padidint ir viskas greit susitvarkydavo.

Dabar jau apie 5metus kaip nevartoju jokių vaistų, jaučiuosi puikiai. Stengiuosi prisižiūrėti mitybą, aišku sunkiai sekas…

Visgi pasėkmės liko: pastovus nerimas, baimės jausmas. Skauda sąnarius, skauda dantis. Buvau ekstremalių pojūčių mėgėja, o dabar bijau nuo mažiausio kalnelio nučiuožti… Bet tai menkniekis palyginus, kad galiu laisvai jaustis, dirbi, keliauti, sportuoti ir t.t..

Visiem susirgusiems norėčiau palinkėti neprarasti vilties ir tikėjimo, nepamiršt kad tai lėtinė liga, viskas ne taip greit vyksta.

Mitybą prisitaikykit kiekvienas sau individualiai.

Dalyvaukite draugijos susitikimuose, visi nariai draugiški ir nuoširdūs.

Sveikatos ir sėkmės!!!

Atgal į įstorijų sąrašą