Istorijos

Rasa

Man nustatė plonojo žarnyno Krono ligą 2018 metų balandį. Ligos diagnozavimas buvo labai problematiškas: visus metus kentėjau skausmingus spazmus ir vis temperatūros svyravimus nuo 37°C iki 41°C. Jau nekalbu apie apetito stoką, nukritusius kilogramus, hemoglobino trūkumą, bemieges naktis, „kalną” tyrimų, vizitų pas gydytojus ir gastroenterologus, kurie išvis man nepadėjo (t.y. dvi gydytojos, kurios į mane nežiūrėjo rimtai, o viena iš jų dar ir teigė, kad uždegimas tikrai ne iš žarnyno). Ilga istorija trumpai: ligą nustatė, tik po to, kai kolonoskopijos metu trūko žarnynas ir buvau skubiai operuota. Man išpjovė 60 cm plonojo žarnyno. Po operacijos KUL gastroenterologijos skyriaus vedėja tikrai padarė daug, kad liga būtų suvaldyta ir dabar jaučiuosi beveik sveika. Sakau beveik, nes susirgus atsirado laktozės netoleravimas, manau daugelis žino, ką tai reiškia ir kokios pasekmės.

Taigi, šiuo metu ligą kontroliuoja azatioprinas. Kalbant apie bendravimą su šeima, artimaisiais, draugais pokyčių nėra. Toliau tęsiu savo gyvenimą be skausmo, nes prieš tai būdavo, kad gyveni nuo vieno tyrimo iki kito ir vis nusivili, nes neaišku, kas su tavimi blogai ir kaip išgyventi.

Šiuo metu džiaugiuosi, kad aš išvis čia, nes tiksliai nežinau ar būčiau supratusi, kad man trūko žarnynas, jei būčiau buvusi ne ligoninėje, nes stiprūs skausmai kamavo nuolat. Apie susitaikymą su liga nelabai galiu duoti gerų patarimų, nes man tai buvo labai paprasta net galiu sakyti – laimėjimas, kad pagaliau aišku, kas ne taip su manimi ir nebegirdėti pasakymų iš kai kurių gydytojų, kad gal tau su galva negerai ir tu viską įsivaizduoji.

Stiprybės visiems ir jėgų nepasiduoti, nes gyventi su šia liga tikrai galima.